MŪSŲ ISTORIJA
„Gyvačių salos“ istorija prasidėjo pirmosiomis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis.
2022 metų vasario pabaigoje į Ukrainą pradėjo vykti Lietuvos kariuomenės atsargos kariai, o kovo 5 dieną prasidėjo savanoriška Ukrainos karių rengimo misija, vėliau gavusi „Gyvačių salos“ vardą.
Misijoje dirbo 26 instruktoriai. Dauguma jų buvo lietuviai, tačiau ilgainiui prie komandos prisijungė žmonės iš kitų valstybių ir „Gyvačių sala“ tapo tarptautine misija. 2022 metų gegužę jos komandoje jau buvo žmonių iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos, Izraelio ir JAV.
10–14 dienų pasiruošti karui
2022 metų pavasarį Ukrainai reikėjo per labai trumpą laiką parengti daugybę žmonių šalies gynybai.
Buvo rengiami mobilizuoti ir savanoriškai į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas atėję kariai. Didelė jų dalis iki karo gyveno visiškai civilinį gyvenimą. Kai kurie iki tol apskritai nebuvo laikę ginklo rankose.
Laiko beveik nebuvo.
Tai, kam taikos metu būtų skiriami mėnesiai, karo sąlygomis turėjo tilpti į 10–14 dienų. Per jas reikėjo suteikti kariams žinių ir praktinių įgūdžių, kurie netrukus galėjo lemti jų pačių ir šalia esančių žmonių išgyvenimą. Po mokymų parengti kariai išvykdavo į savo dalinius, daugelis – į frontą.
Sąlygos buvo toli gražu ne idealios. Trūko įrangos, mokymo priemonių ir kitų būtinų dalykų. Nepaisant to, jau 2022 metų gegužės pabaigoje „Gyvačių salos“ instruktoriai buvo parengę daugiau kaip 3 000 Ukrainos karių.
Vėliau parengtų karių skaičius išaugo iki maždaug 10 000.
Kai pasikeitė poreikis, pasikeitė ir mūsų misija
Instruktorių misija tęsėsi iki 2022 metų rugpjūčio.
Per tuos mėnesius Ukraina sparčiai kūrė ir stiprino savo karių rengimo sistemą. Atėjo momentas, kai tokio savanorių instruktorių darbo, kokio reikėjo pirmosiomis karo savaitėmis ir mėnesiais, poreikis sumažėjo.
Teko apsispręsti – grįžti į ankstesnį gyvenimą ar ieškoti kito būdo būti naudingiems Ukrainai.
Atsakymas atėjo iš fronto.
Su mumis pradėjo susisiekti mūsų parengti kariai. Jiems reikėjo pagalbos.
Trūko automobilių, medicinos priemonių, ryšio įrangos, aprangos ir daugybės kitų dalykų. Tuo metu Ukrainoje trūko beveik visko, todėl pagalbos prašymų vis daugėjo.
Mes jau pažinojome šiuos žmones. Žinojome, kur jie tarnauja, su kokiomis problemomis susiduria ir kam konkrečiai reikalinga pagalba.
Taip tai, kas prasidėjo kaip karių rengimo misija, pradėjo keistis į paramos misiją.
Pirmasis paramos reisas
2022 metais išvykome į pirmąjį paramos reisą į pafrontę.
Nuo jo prasidėjo veikla, kuri tęsiasi iki šiandien.
Kartu plėtėsi ir žmonių, kuriems padėjome, ratas. Dar 2022 metų gegužę, tebevykstant karių rengimo misijai, jau tiekėme medicinos priemones Ukrainos ligoninėms bei kartu su kitomis organizacijomis teikėme humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
Vėliau mūsų pagalba pasiekė vis daugiau karinių dalinių, ligoninių, medikų, ugniagesių-gelbėtojų, savanorių organizacijų ir civilių.
Keitėsi karas, keitėsi poreikiai ir mūsų vežama pagalba, tačiau vienas dalykas nesikeitė – tiesioginis ryšys su žmonėmis Ukrainoje.
Nuo savanorių misijos iki stiprios paramos Ukrainai organizacijos
Nuo 2022 metų į Ukrainą vykome vėl ir vėl.
Per tą laiką užsimezgė ilgalaikiai ryšiai su kariniais daliniais, ligoninėmis, medikais, savanoriais ir kitomis organizacijomis. Vienkartiniai pagalbos prašymai virto nuolatiniu bendradarbiavimu, o iš problemų, kurias pamatydavome vietoje, pradėjo gimti didesni ir ilgalaikiai paramos projektai.
Tai, kas prasidėjo nuo 26 savanorių instruktorių misijos, palaipsniui tapo nuolatine paramos Ukrainai veikla.
2026 metų sausį ši veikla įgavo dabartinę juridinę formą – buvo įregistruota VšĮ „Gyvačių sala“.
Tačiau mūsų istorija prasidėjo ne 2026 metais.
Ji prasidėjo 2022-aisiais Ukrainoje.
Nuo sprendimo važiuoti ten, kur mūsų patirties tuo metu reikėjo labiausiai.
Nuo pirmųjų parengtų karių.
Nuo pirmųjų iš fronto atėjusių pagalbos prašymų.
Nuo pirmojo paramos reiso į pafrontę.
Šiandien pasikeitė mūsų darbų mastas, projektai ir priemonės, tačiau pagrindinis principas išliko toks pats – būti ten, kur galime būti naudingi, išgirsti realų poreikį ir padaryti viską, kad reikalinga pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia.
Iki pergalės.
